BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Rudzio istorija

Patogiai isitaise traukinio sedynese megaujames saldziu miegu, kai kazkas netiketai pradeda tapsnoti tau i koja ir lauzyta anglu kalba sako: “Jus sedit mano vietoje, gal pereitumet kitur?”. Taciau dar kelias akimirkas apzvelges lietuviskas merginas jis persigalvoja ir atsiseda salia. O tada ir prasidejo. Klausimai is kur mes, ka veikiam ir visas kitas “small talk’as”. Netrukus vyrukas, vardu Rudis, ispasakojo visa savo gyvenimo istorija iterpdamas visus pinigineje turimus paveiksleliu ir surinktas laikrasciu iskarpas. Maloniai bebendraujant uzklauseme jo gal gali ka patarti del nakvynes arba kur verta butu papietauti, ir musu nuostabai Rudis pasiule viesnage savo mamos namuose, kuriose jis gyvena viengungiska gyvenima, kartais pabendrauja su viena mergina kurios nelaiko “savo mergina” ir ji tik viena is daugelio, kai ji tuo tarpu yra isitikinusim kad ju bendravimas labai rimtas. Negana to, suzinojome visas jo karjeros laiptais kilimo subtilybes, kaip jis tapo visu zinomu ir gerbiamu (arba ne) “karabinieriu” (viesaja tvarka palaikancios policijos) kapitonu. Ir nelauktai ir netiketai sulaukiame itin idomiai skambancio pasiulymo - Rudis kvieciasi pietu. Matyt jam pabudo gerumo jausmas su uzsleptu savimeiles patenkinimo poreikiu, nes jis tiesiog primygtinai mus kvietesi papietauti viename geriausiu restoranu Triesto mieste. Na nejaugi galima atsisakyti tokio dosnaus pasiulymo, jus imanoma keleta valandu sukasti dantis ir pasiklausyti nenutylancio monologo. Tad su visais gigantiskais lagaminais taksi nusigavome iki miesto centre isikurusio retoranelio.

Musu nuostabai Rudis is tiesu buvo gerbiamas tame moderniame ir prabangiame restorane, kaip nuolatinis ir isskirtinis klientas. Netrukus ant stalo atsirado vieno geriausiu venecijos vynu, skanaus kumpio supjaustyto iki permatomumo griezineliu, keliu rusiu kreveciu, austriu ir paciu ivairiausiu zuvu. Toliau, musu nuostabai, ant stalo atkeliavo zmogaus plastakos dydzio veziagyvis (nesam tikrim, bet gal tai buvo gigantiska krevete), kurio skonis primine beskoniu riebiu gleiviu gumuliukus, kuriuos isidejus i burna susiduri su problema - nuryti tavo organizmas atisako, o lauk ispjauti nepadoru. Taciau visa laime veliau gavome pagrindini patiekala, kuris numalsino ankstesnius keistus potyrius. Skaniai paruosta makaronu “pasta” istaise situacija, o brangus vynas maloniai nuplove gomuri. Taciau visa laika kol sedejome tame restorane apmasteme visus blogius sios situacijos variantus, nes juk nesitiki, kad kazkoks nepazystamas tave vaisins ipatingais pietumis ir nieko atgal uz tai nenores. Na dar turiu pamineti, kad mes buvo is viso keturiese - Rudis, Gabriele, as ir Audrius. Dazniausiai tokia situacija nutinka merginoms, juk patys zinom kodel. Na bet si karta viskas kitaip. Po skaniu ir sociu pietu Rudis palydejo mus iki viesbucio ir dingo pasakes tik “goodbye”, nei paaiskino kodel taip greitai turi pabegti, nei padekoti spejome uz idomia pazinti, tiesiog isbego pro duris palikdamas mus benstovincius ir nesuprantancius kas nutiko.

Taigi pabaigoje padareme isvada, kad viesuoju transportu keliauti apsimokam, nes niekad nezinai kas tave gali uzkalbinti ir kuo tai gali baigtis. Be to supratome, kad labai geras bendravimo budas yra monologas, pasiklausai, palinksi pritariamai galvele ir ziurek jau turi prabangius delikatesinius pietus prasmatniame restorane.

Patiko (3)

Rodyk draugams

Komentarai (0) »

  1. 1

    linoreta rašė,

    2010-08-06 @ 21:01

    Klausyk, pasisekė ;0 Jau tikėjausi Rudis atsiprašys į tualetą prieš atnešant sąskaitą, o jis tikras šaunuolis. Faina ;))))

Komentarų RSS · TrackBack URI

Tavo komentaras: